- švilpioti
- švil̃pioti, -ioja, -iojo, švìlpioti žr. švilpauti: 1. NdŽ, Vkš, Skd Tuokart ans pradėjo vienas švil̃pioti, kaip lakštingala pradėjo giedoti Ms. Ant vietos vaikis nepasėda: švilpio[ja], dainiuo[ja], šoka Brs. Nešvil̃piok trobo[je], o vel[nias] įsimes Trk. Bėk lauk, nešvil̃piok, babūnės ausys bijo Nv. Ans švil̃pio[ja] savie i nieko nedirba Štk. Vaikiuo kas – ir eita švìlpiodamas Jdr. ║ Švil̃pioju, jug visai ne teip šneku, kaip reik Trk. ║ Vaikai viską apdirba, ana sėda i švil̃pio[ja] ant savo žeme Trk. 2. Paukšteliai švil̃pio[ja] katė klausos J. 3. Tyri laukai, kuriūse vėjai vieni švilpiojo S.Dauk. 4. intr. su švilpesiu lėkti, zvimbti: Dvyleka metų teturėjau, o jau kulti ejau: spragilai švilpios liuob pro ausis Šts. \ švilpioti; pasišvilpioti; paršvilpioti; prišvilpioti
Dictionary of the Lithuanian Language.